| Ед. ч. | Мн. ч. |
| Инфинитив | | |
| ostinare | |
| presente | | |
| (настоящее время) | | |
| 1 | ostino | ostiniamo |
| 2 | ostini | ostinate |
| 3 | ostina | ostinano |
| imperfetto | | |
| 1 | ostinavo | ostinavamo |
| 2 | ostinavi | ostinavate |
| 3 | ostinava | ostinavano |
| passato remoto | | |
| (прошедшее время) | | |
| 1 | ostinai | ostinammo |
| 2 | ostinasti | ostinaste |
| 3 | ostinò | ostinarono |
| futuro semplice | | |
| (будущее время) | | |
| 1 | ostinerò | ostineremo |
| 2 | ostinerai | ostinerete |
| 3 | ostinerà | ostineranno |
| condizionale | | |
| (условное наклонение) | | |
| 1 | ostinerei | ostineremmo |
| 2 | ostineresti | ostinereste |
| 3 | ostinerebbe | ostinerebbero |
| presente congiuntivo | | |
| (настоящее время сослагательного наклонения) | | |
| 1 | ostini | ostiniamo |
| 2 | ostini | ostiniate |
| 3 | ostini | ostinino |
| imperfetto congiuntivo | | |
| (прошедшее время сослагательного наклонения) | | |
| 1 | ostinassi | ostinassimo |
| 2 | ostinassi | ostinaste |
| 3 | ostinasse | ostinassero |
| imperativo | | |
| (повелительное наклонение) | | |
| 2 | ostina | ostinate |
| gerundio presente | | |
| (герундий) | | |
| ostinando | |
| participio passato | | |
| (причастие прошедшего времени) | | |
| Мужской род | ostinato | ostinati |
| Женский род | ostinata | ostinate |