| Ед. ч. | Мн. ч. |
| Инфинитив | | |
| curiosare | |
| presente | | |
| (настоящее время) | | |
| 1 | curioso | curiosiamo |
| 2 | curiosi | curiosate |
| 3 | curiosa | curiosano |
| imperfetto | | |
| 1 | curiosavo | curiosavamo |
| 2 | curiosavi | curiosavate |
| 3 | curiosava | curiosavano |
| passato remoto | | |
| (прошедшее время) | | |
| 1 | curiosai | curiosammo |
| 2 | curiosasti | curiosaste |
| 3 | curiosò | curiosarono |
| futuro semplice | | |
| (будущее время) | | |
| 1 | curioserò | curioseremo |
| 2 | curioserai | curioserete |
| 3 | curioserà | curioseranno |
| condizionale | | |
| (условное наклонение) | | |
| 1 | curioserei | curioseremmo |
| 2 | curioseresti | curiosereste |
| 3 | curioserebbe | curioserebbero |
| presente congiuntivo | | |
| (настоящее время сослагательного наклонения) | | |
| 1 | curiosi | curiosiamo |
| 2 | curiosi | curiosiate |
| 3 | curiosi | curiosino |
| imperfetto congiuntivo | | |
| (прошедшее время сослагательного наклонения) | | |
| 1 | curiosassi | curiosassimo |
| 2 | curiosassi | curiosaste |
| 3 | curiosasse | curiosassero |
| imperativo | | |
| (повелительное наклонение) | | |
| 2 | curiosa | curiosate |
| gerundio presente | | |
| (герундий) | | |
| curiosando | |
| participio passato | | |
| (причастие прошедшего времени) | | |
| Мужской род | curiosato | curiosati |
| Женский род | curiosata | curiosate |